Didžiojo ketvirtadienio, kovo 28 d., pavakare popiežius Pranciškus aplankė Romos Rebibbia moterų kalėjimą, susitiko su bausmes atliekančiomis moterimis ir kalėjimo personalu, vadovavo Paskutinės vakarinės Mišioms.
Nuo pat savo pontifikato pradžios Paskutinės vakarienės Mišias Pranciškus aukoja ne Vatikane, kaip būdavo anksčiau, bet kurioje nors nedidelėje visuomenės paribių bendruomenėje. Lygiai prieš 11 metų – 2013 m. kovo 28 d., Paskutinės vakarienės Mišias jis aukojo Romos nepilnamečių pataisos namuose. Kitais pontifikato metais (išskyrus pandemijos laikotarpį) aukoti Paskutinės vakarienės Mišių Pranciškus vyko į ligonines, kalėjimus, migrantų registravimo centrą. Romos Rebibbia kalėjimas, kuriame popiežius aukojo šių metų Didžiojo ketvirtadienio Mišias, – tai vieni didžiausių pataisos namų Italijoje. Šio kalėjimo moterų skyriuje bausmes atlieka 370 kalinių.
Mišios buvo aukojamos specialiai šiai progai įrengtame paviljone kalėjimo sporto aikštelėje. Moterys šiam susitikimui rengėsi repetuodamos giesmes ir dalyvaudamos katechezėje. Kalėjimo kapelionas sakė, kad per katechezę jis stengėsi padėti moterims suprasti, kad šios Mišios – tai didelio dėmesio ženklas, liudijantis, kad popiežius joms nori padėti. Šioms moterims reikia tokių vilties ženklų, nes didžiausia rizika, su kuria žmogus susiduria kalėjime, yra vilties ir drąsos atnaujinti gyvenimą praradimas. Popiežiaus vizitas ir duoda ženklą, kad reikia turėti drąsos keistis ir su viltimi žiūrėti į ateitį, sakė kapelionas popiežiaus vizito išvakarėse.
Labai stiprus vilties ženklas buvo kojų nuplovimo apeigos, kurios yra svarbi Didžiojo ketvirtadienio liturgijos dalis. Pranciškus nuplovė kojas dvylikai įkalinimo bausmes atliekančių moterų. Prieš apeigas sakytoje trumpoje homilijoje Pranciškus paaiškino šio gesto reikšmę. Jėzus davė tarnavimo pavyzdį ir jis nori, kad mes iš jo mokytumės tarnauti, sakė Pranciškus ir prašė atsiminti, kad Jėzus kiekvienam žmogui atleidžia viską ir visada, reikia tik prašyti atleidimo.
(jm / Vatican News) nuotr.
